Sniegutis

Vieną rytą, kai aš atsikeliau, ant mano staliuko pamačiau raštelį. Nuėjau pažiūrėti kas jame buvo parašyta. Kad tėvai grįš vėliau manęs suprizas laukia virtuvėje. Nuėjau prie virtuvės durų. Jos buvo uždarytos. Kai jas atidariau, prie manęs atbėgo baltas mažas šuniukas! Kaip aš apsidžaugiau ji pamačiusi! Paėmiau jį į rankas. Koks švelnutis! Švelnutis kaip pukelis! Norėjau duoti jam vardą Pukelis, bet daviau Sniegutis. Grįžę namo paklausė manęs:
- Na, kaip dovanėlė?
- Labai patiko! Labai jis mielas! Ir koks švelnutis!- pasakiau aš.
- Na, pradėkim ruoštis tavo gimtadienio vakareliui,- pasakė mama.
Padėjau šunelį ant žemės ir nuėjau ieškoti dekoracijų.  Sniegutis visa laiką atsisėdęs žiūrėjo ką aš dariau. Kai viską baigiau daryti rašiau žinutes draugėm, kad ateitu į mano gimtadienio vakarėlį. Tada atėjo draugės, prasidėjo visokie žaidimai. O jeigu aš kur nors eidavau Sniegutėlis išpaskos. Leidau draugėm paglostyti šuniuką. Visos sakė, kad labai mielas. Tada atėjo laikas tortui Sniegutėlis matė, kad kažkas dedasi jeigu visi priėjo prie stalo. Buvo kėdė nelabai gerai pristumta prie stalo. Tai Sniegutis užšoko ant jos. Ir pamatė, kad ant lekštės yra torto gabaliukas. Tai sugalvojo paragauti. Bandė užšokti ir užšoko! Užšoko iškart šoko ant torto gabaliuko. Visas murzinas tapo. O aš ir drauges leipo iš juoko. Nesvarbu ką pridirbs Sniegutis vistiek jis gerutis ir mielutis :].